Daugelis mano, kad vakarienės pakeitimas stikline kefyro yra paprastas ir veiksmingas būdas numesti svorio. Idėja patraukli: minimalus kalorijų kiekis, lengvesnis skrandis, valymas ir greitas svorio kritimas.
Kefyras kaip rauginto pieno produktas išties naudingas, bet ar jis gali pakeisti visavertį valgį be pasekmių? Iš pirmo žvilgsnio rezultatai atrodo daug žadantys – svarstyklės rodo kilogramo numetimą vos per kelias dienas. Tačiau už šio tariamo paprastumo slypi reikšmingi organizmo funkcionavimo pokyčiai. Tikrųjų procesų supratimas padeda išvengti dažnų klaidų ir išlaikyti sveikatą.
Pirmosios šios dietos dienos iš tiesų gali atnešti lengvumo jausmą ir 500–1000 gramų svorio sumažėjimą. Tačiau nereikėtų per anksti švęsti – prarandami ne riebalai, o vanduo ir žarnyno turinys. Kūnas greitai atpažįsta kalorijų ir maistinių medžiagų trūkumą, suvokdamas jį kaip grėsmę išlikimui. Reaguodamas į tai, įsijungia gynybos mechanizmai: sulėtėja medžiagų apykaita, o organizmas pradeda taupyti energiją visuose procesuose. Nuolatinis nuovargis, šaltkrėtis ir silpnumas tampa įpročiu. Mintys vis dažniau grįžta prie maisto, o koncentracija mažėja.
Reguliariai vakarienę keičiant kefyru, neišvengiamai pablogėja miego kokybė. Alkanas skrandis ir gliukozės trūkumas trukdo normaliam miegui arba išprovokuoja dažnus pabudimus naktį.
Kūnas negauna pakankamai energijos atsistatymo procesams, kurie aktyviai vyksta miego metu. Priešingai populiariam įsitikinimui apie jo naudą virškinimui, kefyras kaip vienintelis vakarinis valgis sukelia problemų. Jame nėra reikiamo kiekio skaidulų tinkamam žarnyno funkcionavimui. Kieto maisto trūkumas sukelia vangų peristaltiką ir vidurių užkietėjimą.
Viena stiklinė kefyro nesuteikia organizmui visko, ko reikia atsigauti per naktį. Jame nėra pakankamai baltymų audinių regeneracijai, riebalų hormonų gamybai ar sudėtinių angliavandenių stabiliam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti. Vystosi vitaminų ir mineralų trūkumas, kuris kaupiasi diena iš dienos. Alkio jausmas greitai grįžta išgėrus kefyro ir dažnai būna intensyvesnis nei po įprasto valgio. Rizika vėlai vakare ar net naktį vėlai vakare ar net naktį smarkiai padidėja.
Išgąsdintas nuolatinės nepakankamos mitybos, organizmas vos pasitaikius progai persijungia į kaupimo režimą. Jis siekia visas gaunamas kalorijas kaupti kaip riebalus. Žmogui grįžtant prie įprastos vakarienės, svoris sparčiai auga – tai klasikinis „jojo“ efektas. Be to, nauji kilogramai atsiranda greičiau, nei prarandami ankstesni. Dėl baltymų ir kalcio trūkumo kenčia kaulai ir raumeninis audinys. Vienos stiklinės kefyro akivaizdžiai nepakanka, kad būtų patenkintas dienos šių maistinių medžiagų poreikis. Raumenų masės praradimas dar labiau sulėtina medžiagų apykaitą, sukurdamas užburtą ratą.
Ilgalaikis vakarienės pakeitimas kefyru sutrikdo hormonų pusiausvyrą. Riebalų ir angliavandenių trūkumas tiesiogiai veikia esminių hormonų sintezę. Sumažėja leptino (atsakingo už sotumo jausmą) kiekis, padaugėja grelino (kuris sukelia alkį) ir kortizolio (streso hormono). Tai pasireiškia dirglumu, nerimu ir nuotaikų svyravimais. Moterys gali patirti menstruacijų sutrikimų, kurie rodo didelį endokrininės sistemos stresą. Lėta medžiagų apykaita išlieka ilgai grįžus prie įprastos mitybos, todėl vėlesni bandymai numesti svorio tampa dar sudėtingesni.
Tikras, sveikas svorio metimas nereikalauja badauti vakarais ar laikytis drastiškų apribojimų. Subalansuota, lengva vakarienė, įskaitant aukštos kokybės baltymus, daržoves ir nedidelį kiekį sveikųjų riebalų, suteikia sotumo jausmą be sunkumo jausmo. Toks požiūris palaiko stabilią medžiagų apykaitą, užtikrina ramų, gilų miegą ir lemia tvarų svorio metimą nekenkiant organizmui. Sotaus valgio pakeitimas kefyru sukuria tik trumpalaikę sėkmės iliuziją, po kurios kyla ilgalaikių sveikatos problemų. Kūnui reikalinga tinkama mityba visą parą, ir vakaras nėra išimtis.