Milijonai žmonių didžiąją laiko dalį kasdien praleidžia sėdėdami – prie stalo, automobilyje ar namuose priešais kompiuterį. Dešimt valandų sėdėjimo tapo norma daugelyje profesijų.
Kai kurie tyrėjai teigia, kad šį neigiamą poveikį galima neutralizuoti mankštinantis ar vaikštant. Tačiau naujausi moksliniai duomenys rodo visiškai kitokius rezultatus. Sėslus gyvenimo būdas savo pavojumi prilygsta nutukimui ir rūkymui. Net reguliari mankšta negali visiškai atsverti ilgalaikio sėdėjimo daromos žalos.
Ilgalaikis sėdėjimas daro didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Kai žmogus sėdi, kojų raumenys praktiškai neaktyvūs, todėl apatinėse galūnėse kaupiasi kraujas. Amerikos kardiologijos koledžas patvirtina, kad padidėja slėgis venose, todėl kraujagyslės apkraunamos papildomai. Tyrimai parodė, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja kelis kartus. Ypač nerimą kelia tai, kad net žmonės, kurie kasdien porą valandų užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, išlieka rizikos grupėje. Po dešimties valandų sėdėjimo priešlaikinės mirties nuo širdies ir kraujagyslių problemų rizika padidėja 15–34 %. Kraujagyslės praranda elastingumą, susidaro aterosklerozinės plokštelės, atsiranda uždegimo žymenys. Fizinis aktyvumas yra neveiksmingas prieš šiuos procesus.
Medžiagų apykaitos sutrikimai vystosi nerimą keliančiu greičiu. Ramybės būsenoje raumenų audinys suvartoja minimalų gliukozės kiekį. Žmonėms, kurie daugelį metų dirba sėdimą darbą, ląstelių jautrumas insulinui sumažėja vos per kelias valandas nuo įprastos laikysenos užėmimo. Moksliniai duomenys atskleidžia šokiruojančią statistiką: 2 tipo diabeto išsivystymo rizika padidėja 90 % tiems, kurie kasdien sėdi bent 10 valandų. Įdomu tai, kad mityba nevaidina lemiamo vaidmens – net griežta dieta negali neutralizuoti sėslaus gyvenimo būdo sukeltų medžiagų apykaitos sutrikimų.
Ne mažiau kenčia ir raumenų bei skeleto sistema. Sėdėjimo poza iškreipia natūralius stuburo linkius: krūtinės ląsta suspaudžiama, juosmens dalis suapvalėja, o kaklas stumiamas į priekį. Nugaros tiesiamieji ir lenkiamieji raumenys susilpnėja ir atrofuojasi. Vos 4–6 valandų nepertraukiamo sėdėjimo pakanka, kad raumenų tonusas reikšmingai pakistų. Šie pokyčiai neišvengiamai sukelia lėtinį nugaros skausmą. Dėl nepakankamo svorio laikymo kaulinis audinys taip pat degeneruoja. Kojoms ir stuburui reikalingas reguliarus krūvis, be kurio kaulai praranda tankį ir stiprumą.
Kognityvinė funkcija ir psichinė sveikata tiesiogiai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Sėdimas kūnas gauna žymiai mažiau deguonies ir kraujo, kuris maitina smegenis. Daugybė mokslinių tyrimų rodo neigiamą ilgalaikio sėdėjimo poveikį atminčiai, koncentracijai ir bendriems kognityviniams gebėjimams. Nerimo sutrikimų ir depresijos išsivystymo rizika labai padidėja. Tai paaiškinama paprastai: judant organizmas gamina neurotrofinius faktorius, kurie apsaugo neuronus. Ramybės būsenoje šių medžiagų sintezė žymiai sumažėja, o tai neigiamai veikia smegenų funkciją ir psichinę savijautą.
Šiuolaikiniai tyrimai aiškiai rodo rimtą sėslaus gyvenimo būdo pavojų. Dešimt valandų per dieną sėdėjimas sukelia negrįžtamus procesus organizme, paveikdamas širdies ir kraujagyslių, endokrininę, raumenų ir kaulų bei nervų sistemas. Reguliarus fizinis krūvis, deja, negali visiškai kompensuoti šios žalos. Vienintelis veiksmingas sprendimas – sumažinti sėdėjimo laiką ir padidinti fizinį aktyvumą visą dieną.