Vėlyva žiema ir ankstyvas pavasaris yra kritiniai laikotarpiai sodo rožėms, reikalaujantys ypatingo dėmesio pastogei. Daugelis sodininkų susiduria su dilema: ar valyti sniegą iš savo pastogių, ar laukti, kol sniegas natūraliai ištirps?
Augalų būklė po žiemos priklauso nuo šio sprendimo teisingumo. Yra keli šio klausimo sprendimo būdai, kiekvienas turi savo logiką. Patyrę sodininkai atsižvelgia ne tik į temperatūrą, bet ir į pastogės ypatumus. Pagrindinis pavojus rožėms šiuo laikotarpiu yra ne tiek šalnos, kiek drėgmė ir drėgmės perteklius.
Sodininkai nesutaria, kaip tvarkyti sniego dangą rožių lysvėse. Kai kurie sodininkai mano, kad atėjus pirmosioms šiltoms dienoms, sniegą reikia iš dalies nuvalyti. Jų samprotavimas grindžiamas tuo, kad rožėms daug didesnė rizika dėl drėgmės, o ne dėl šalčio. Tačiau visiškai pašalinti sniegą nerekomenduojama; virš lysvės reikėtų palikti ploną sniego sluoksnį. Tai apsaugos augalus nuo perkaitimo ryškioje pavasario saulėje, kuri ypač suintensyvėja vasario pabaigoje ir kovo mėnesį.
Per anksti atšilusios rožės gali sukelti ankstyvą pabudimą ir vegetacijos pradžią. Šiam metų laikui būdingi staigūs dienos ir nakties temperatūros svyravimai. Saulės šilumos pažadinti augalai rizikuoja būti rimtai pažeisti – ūgliai gali įtrūkti, susidaryti šalčio įtrūkimai, kurie gerokai susilpnins krūmus.
Antrasis metodas apima dviejų sluoksnių apsaugos sistemos naudojimą. Šią priedangą sudaro du lutrasilo sluoksniai išorėje ir plėvelinis tunelis. Išorinis sluoksnis atlieka dvejopą funkciją: apsaugo nuo sniego svorio ir neleidžia susidaryti per didelei drėgmei. Naudojant šio tipo priedangą, sniego valymas nebūtinas, kol konstrukcija negali atlaikyti apkrovos.
Kai sniegas pradeda sparčiai tirpti, tiesiog atidarykite plėvelę, kad pastogės viduje galėtų cirkuliuoti oras. Tai apsaugo nuo šiltnamio efekto ir drėgmės sąstingio, tuo pačiu apsaugodama nuo saulės spindulių ir pasikartojančių šalnų.
Trečioji sodininkų kategorija pradeda dirbti su sniegu intensyvaus tirpsmo laikotarpiais, kai susidaro balos ir kyla pavojus, kad šalia rožių krūmų kaupsis tirpsmo vanduo. Šiuo atveju pagrindinis tikslas yra nugauti drėgmę nuo šaknų sistemos ir neleisti dirvožemiui aplink augalus permirkti.
Dauguma patyrusių sodininkų sutaria dėl vieno esminio dalyko: sniegą reikia valyti palaipsniui, o ne iš karto. Laipsniškas sniego valymas leidžia šaknų sistemai „kvėpuoti“ ir apsaugo nuo drėgmės praradimo. Staigus visos sniego dangos pašalinimas sukelia augalams stresą.
Tačiau rožių atidengimo atidėliojimas taip pat pavojingas. Per vėlai nuėmus dangą, po apsauginėmis medžiagomis kaupiasi tirpsmo vanduo. Didelė drėgmė uždaroje erdvėje sukuria palankias sąlygas grybelinėms ligoms ir puviniui vystytis. Perlaistyti augalai atsigauna žymiai ilgiau nei tie, kurie buvo laiku atidengti. Optimali strategija – atidžiai stebėti oro sąlygas ir dangų būklę, palaipsniui pratinant rožes prie pavasario sąlygų ir užtikrinant pusiausvyrą tarp apsaugos nuo šalčio ir vėdinimo.