Daugelis sodininkų tradiciškai balina savo medžius gegužės mėnesio šventėms, paversdami šią procedūrą savotišku gražinimo ritualu. Tačiau toks metodas atima iš balinimo bet kokią praktinę prasmę.Agronomai teigia, kad tikrąją apsauginę procedūrą reikėtų atlikti daug anksčiau – vasario arba kovo mėnesiais, kai sniegas ką tik ištirpsta. Pagrindinis balinimo tikslas – ne kenkėjų kontrolė, kaip įprasta manyti, o užkirsti kelią dideliems žievės pažeidimams. Staigūs ankstyvo pavasario temperatūros svyravimai sukuria kritines sąlygas medžiams. Balta danga veikia kaip atspindintis ekranas, apsaugantis augalus nuo per ankstyvo pabudimo ir su tuo susijusių problemų.
Vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį saulė tampa apgaulingai intensyvi. Dieną tamsi žievė įkaista, skatindama sulos judėjimą medžio viduje, o naktinės šalnos šią drėgmę paverčia ledu. Užšąlančios sultys tiesiogine prasme plėšo audinį iš vidaus, suformuodamos šerkšno įtrūkimus ir įtrūkimus. Balta balinimo spalva atspindi saulės spindulius, neleisdama žievei perkaisti. Tai leidžia medžiui palaipsniui pabusti, be streso ar pažeidimų. Iki gegužės mėnesio tokių temperatūros svyravimų grėsmė praktiškai išnyksta, todėl vėlyvas balinimas tampa grynai dekoratyvine priemone, neatliekančia jokios apsauginės funkcijos.
Medžių kamienų apdorojimas taip pat reikalauja kruopštaus apgalvojimo. Patyrę sodininkai nenaudoja grynų kalkių, o paruošia specialų mišinį su moliu ir devyniračiu. Šis mišinys daug geriau sukimba su žieve ir nenusiplauna su pirmuoju lietumi. Molis sukuria apsauginį kamštį įtrūkimuose ir pažeistose žievės vietose, neleisdamas prasiskverbti grybelių sporoms ir kenkėjų lervoms. Tai papildomas balinimo privalumas, kuris tęsiasi ir praėjus šalnų įtrūkimų grėsmei.
Jauniems daigams su lygia žieve reikia skirti ypatingą dėmesį. Jų niekada nereikėtų balinti tradiciniu balinimu, nes kalkės užkemša poras ir lėtina medžio augimą. Jauniems medeliams paruošiamas švelnesnis kreidos ir molio mišinys, todėl jis yra skystos konsistencijos. Šis mišinys apsaugo nuo nudegimų saulėje ir leidžia kamienui kvėpuoti. Pradedantieji sodininkai dažnai nepastebi šios detalės, todėl jų augalai pažeidžiami.
Senus medžius su šiurkščia, suskilinėjusia žieve reikia paruošti. Prieš balinant būtina atlikti sanitarinį valymą – nušveisti negyvas žievės atplaišas, kerpes ir samanas. Kenkėjai ir grybelių sporos dažnai žiemoja po šiomis apnašomis. Tik ant švaraus paviršiaus balinimas tolygiai prikibs ir duos maksimalią naudą.
Oro sąlygos taip pat svarbios atliekant darbus. Medžių kamienus geriausia balinti sausą, debesuotą dieną, kad tirpalas sustingtų ant žievės. Jei balinsite ryškioje saulės šviesoje, tirpalas gali nutekėti ant žemės nespėjęs sustingti. Tinkamas laikas ir tinkamas paruošimas užtikrins patikimą medžių apsaugą.
Tinkamas ankstyvo pavasario balinimas leidžia medžiams žydėjimo laikotarpiu prasidėti sveikiems ir pasiruošusiems duoti vaisių. Žievė lieka nepažeista, be nudegimų ir įtrūkimų, o tai reiškia, kad augalas nešvaisto energijos žaizdoms gydyti ir visą savo energiją skiria derliui nuimti.